Kas tai yra verslo planas, kam jis reikalingas ir kaip jį parašyti

Kas tai yra verslo planas, kam jis reikalingas ir kaip jį parašyti

Kas tai yra verslo planas ir kaip jį parašyti

Kas tai yra verslo planas? Kam jis reikalingas? Kokios yra jo sudedamosios dalys? Kokie būna verslo planai? Straipsnyje taip pat aptariami šiuolaikinio verslo planavimo problemos.

Pagaliau pradeda formuotis tam tikra verslo planavimo kultūra. Terminas „verslo planas“jau nesukelia baimės, o skamba kaip kvietimas pasiraitoti rankoves ir eilinį kartą sumodeliuoti veiklos tikslus ir būdus jiems pasiekti, įmanomas grėsmes ir rizikas, laukiamus finansinius verslo rezultatus. Atėjo laikas susisteminti sukauptą patirtį ir naujoviškai pažvelgti į šiuolaikinio verslo planavimo problemas.

Prieš įsikūnydama realybėje, verslo idėja turi praeiti svajonių stadiją.

Kas tai yra verslo planas?

L.F. Ciferblat’as, sako, kad verslo planas — tai „planuojamo verslo sėkmingumo įrodymų sistema“.

Kam reikalingas verslo planas?

Kas tai yra verslo planas, kam jis reikalingas ir kaip jį parašytiYra dvi jo naudotojų grupės – vidiniai (verslo idėjos iniciatorius, firmos steigėjai ir personalas) ir išoriniai (potencionalūs investuotojai, kreditoriai, partneriai). Pirmuoju atveju verslininkas privalo įtikinti pats save, kad jo sugalvotas verslas vertas dėmesio, antruoju atveju – įtikinti tuo kitus. Dažnai būna taip, kad įtikinėdamas kitus, verslo idėjos autorius ir pats geriau supranta jos esmę.

Kuriant verslo planą būtina atsižvelgti į visų dalyvaujančių pusių interesus ir juos subalansuoti: tai verslo plano užsakovas, verslo plano kūrėjas, potencialūs investuotojai, kreditoriai, partneriai, suinteresuoti kuo greičiau susigrąžinti savo pinigus ir gauti pelno; municipalinė ir regioninė valdžia, nustatanti regiono vystymosi prioritetus ir tam tikros verslo sferos poreikius; subrangovai; susiję įmonės; vartotojai.

Kokios yra verslo planų rūšys? Realiame gyvenime jie skirstomi pagal detalizavimo lygį, planavimo subjektą ir objektą, konkrečius tikslus ir uždavinius į tokius pogrupius:
-pilnas komercinės idėjos ar investicinio projekto verslo planas – potencialiam partneriui ar investuotojui skirtas dokumentas, kuriame išdėstomi marketingo tyrimų rezultatai, rinkos užkariavimo strategijos pagrindimas, laukiami rezultatai (30-300 psl. apimtis);
– verslo plano santrauka (koncepcija) – derybų su potencialiu investuotoju arba partneriu, siekiant išsiaiškinti jo suinteresuotumo lygį ar įtraukimo į projektą galimybę, pagrindas;
– kompanijos verslo planas – kompanijos vystymosi perspektyvų artimiausiam suplanuotam periodui išdėstymas. Jis gali būti rašomas prieš direktorių tarybos posėdį ar akcininkų susirinkimą, siekiant numatyti ir pagrįsti numatomų investicijų ar kitokių resursų poreikį ir dydį.

Jame gali atsispindėti pagrindiniai ūkiniai ir biudžetiniai rodikliai;
– struktūrinio padalinio verslo planas – skirtas aukščiausiems korporacijos vadovams, jame išdėstomas padalinio ūkinės veiklos planas, siekiant pagrįsti šio padalinio pirmenybę (prioritetą), jam paliekamo pelno dalį, resursų apimtis;
– verslo planas kreditui gauti – norint pasiskolinti pinigų iš kreditus teikiančios organizacijos;
verslo planas kaip paraiškos finansavimui iš biudžeto ar kitokių fondų sudedamoji dalis.

Kas tai yra verslo planas ir kokios verslo plano sudedamosios dalys? Nors yra nemažai verslo plano rūšių, visiems jiems būdinga panaši struktūra, pagrindinių dalių pavadinimai ir turinys.
1. Titulinis lapas, kuriame rašoma įmonės pavadinimas, adresas, steigėjų vardai, pavardės arba pavadinimai, įmonės buveinė, siūlomo projekto esmė, jo vertė ir slaptumo nuorodos.
2. Įvadas (reziume), kuriame išdėstomi pagrindiniai projekto teiginiai, tikslai ir uždaviniai, produkto poreikis, naujumas, informacija apie planuojamus pardavimų, išlaidų, pelno dydžius, kredito grąžinimo terminų įvertinimas.
3. Produkto (prekės, paslaugos) aprašymas – produkto vartotojiškos savybės, apsaugos patentais lygis, kuo skiriasi nuo konkurentų produkto, techniniai parametrai, eksploatacinės savybės ir pan.
4. Marketingo strategija – kainų prognozė, pardavimo kanalai, reklama, vidinių ir išorinių realizacijos faktorių analizė, firmos silpnybių ir stiprybių analizė, prognozuojamos pardavimų apimtys.
5. Organizacinis planas – įmonės organizacijos ir funkcionavimo struktūra, darbuotojų sąrašas, vadovaujančiųjų darbuotojų vaidmuo, jų pareiginės instrukcijos, įmonės tarnybų (skyrių, padalinių) tarpusavio ryšiai, naujų darbuotojų poreikis, jų darbo vietos ir apmokėjimo organizavimas ir pan.
6. Gamybos plane turi atsispindėti gamybinis procesas. Jame paskaičiuojamas gamybinių pajėgumų ir plotų poreikis, papildomų materialinių resursų ir įrangos poreikis, sąnaudų produkcijai pagaminti struktūra, gamybos išlaidos, produkcijos savikaina ir t.t. Nurodomos žaliavos, medžiagų ir komplektacijai reikalingų dalių tiekimo sąlygos (kaina, kokybė, kiekiai), išvardinamos pagrindinės apdirbimo ir surinkimo, atliekų utilizacijos operacijos, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus.
7. Finansinis planas, kuriame išdėstoma pajamų ir išlaidų prognozė, pinigų srautų balansas, įmonės aktyvų ir pasyvų suvestinis balansas. Šiame skyriuje numatomas bendrų investicijų poreikis ir šaltiniai, projekto atsiperkamumo laikotarpis, apyvartinio kapitalo ir resursų optimaliausių atsargų poreikis, lūžio taško pasiekimas ir pan.
8. Rizikos įvertinimas ir draudimas – profesionaliai sukurtame verslo plane įvertinamos visos rizikos, jų profilaktikos ir draudimo priemonės. Dažniausiai iš jų naudojamos yra turto (taip pat ir autotransporto) draudimas, krovinių draudimas, atsakomybės prieš trečiuosius asmenis draudimas.

Efektyvaus verslo planavimo paslaptys:

Pirmiausia, kuo grandioziškesnis verslo planas, tuo mažiau šansų jo realizacijai. Verslas turi tapti ramiu ir prognozuojamu, o tai reiškia, kad verslo planas turi būti mažų mažiausia realiu. Kai kas netgi taiko taip vadinamą „blogo oro taisyklę“, t.y, pesimistinių prognozių daugiau, negu optimistinių.
Antra, griežtai laikytis nustatytų išlaidų limito. Lankstu gali būti bet kas, išskyrus išlaidas, juk būtent jos rentabilų projektą paverčia nerentabiliu.
Trečia, reikia taikyti „slenkančio planavimo“principą. Tai reiškia, kad reikia pastoviai koreguoti savo planus ir prognozes. Sąlygos, kainos, prioritetai – viskas kinta, netgi pačios „žaidimo taisyklės“, todėl verslo planas irgi turi keistis.

Kitaip tariant, verslo planavimas negali būti vienkartine akcija, tai turi būti nuolatinis nepertraukiamas procesas. Svarbiausias verslo plano tikslas, nuo kurio negalima nukrypti, yra teisingai organizuoti pinigų srautai. Bet kurios kompanijos sėkmės priežastis – darni valdytojų komanda, galinti įgyvendinti verslo planą. Juk būtent žmonės, asmenybės įkvepia gyvybės kiekvienai idėjai.

Idealu būtų, jei kaip tik tokie žmones kurtų verslo planą arba bent aktyviai dalyvautų jo kūrybos procese, kad galėtų įsisąmoninti visas jame esančias verslo idėjas, pajusti jų pozityvius ir negatyvius momentus ir sąmoningai pasiryžti paaukoti dalį savo asmeninio gyvenimo šio konkretaus verslo plano įgyvendinimui.

Šiuolaikinio verslo planavimo problemos:
1. Iki šiol nėra sukurta vieningo standartinio verslo plano formato.
2. Nepakanka informacijos apie apie vidines įmonės finansines normas ir normatyvus.
3. Didžiulė problema – būsimų investuotojų garantijos.
4. Didelė verslo plano sukūrimo kaina.
5. Nėra jokios garantijos, kad gausite finansavimą, net jei verslo planas pagrindas yra labai patraukli idėja ir puiki darbui pasirengusi vykdytojų komanda.

Ir vis dėlto verslo planavimo istorija tęsis. Kol vystysis verslas, bus kuriami ir verslo planai, nes be jų rinkos ekonomikoje neišgyvensi.

Irina Romašova